Pasaulio žemėlapyje Šri Lanka (Ceilonas) atrodo lyg mažutis arbatos lašelis Indijos vandenyno platybėse. Kokiais tik epitetais nevadino šios šalies preityje ir dabar: “Indijos vandenyno perlas”, “stebuklinga sala”, “tropikų rojus”.
Šis nedidelis žemės lopinėlis savo neapsakomu grožiu, tradicijomis, istorijos ir kultūros turtingumu prilygsta visam kontinentui. Apsilankę Šri Lankoje, Jūs pamatysite ne tik egzotišką gamtą – neaprėpiamas, palmėmis apaugusias, smėlėtas pakrantes, slėnius ir kalnus, upes ir ežerus, įspūdingus krioklius, egzotiškus augalus ir gyvūnus, bet ir visame pasaulyje garsius senovės civilizacijų kultūros paminklus – budistų vienuolyną Dambuloje, Sigirijos kalną, Budos Danties šventyklą Kandyje, Ruvanvelio šventovę, Gal Vihare skulptūrinį ansamblį ir kt.
ŠRI LANKA – LAIMINGA žemė, nes joje gyvena draugiški, geri, nuoširdūs žmonės. Kur Jūs bebūtumėte – visur Jus sutiks draugiškai besišypsantys žmonės su tradiciniu pasisveikinimu “ajubovan” – “sveikatos Jums ilgam”.
ŠRI LANKA – tai ramybė ir gamtos didingumas, kurie neatsiejamai susiję su žmonių gyvenimo paprastumu ir natūralumu.
Geografinė padėtis. Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika (iki 1972 m. Ceilonas) – valstybė Pietų Azijoje, Šri Lankos saloje. Sala Indijos vandenyne, į pietryčius nuo Indostano pusiasalio. Salos pavadinimas išvertus iš sinhalų kalbos – “didžioji žemė”. Krantai daugiausia žemi, dažnai lagūniniai, daugelyje vietų juos supa koralų rifai. Apie 80 % šalies teritorijos užima lygumos. Salos centre yra kalnynas, aukščiausias taškas – Pidurutalagalos kalnas (2524 m). Pakrantė – tai šimtai kilometrų puikių palmėmis apaugusių paplūdimių (pakrantės ilgis 1340 km). Salos ilgis šiaurės-pietų kryptimi – 430 km, vakarų-rytų – 224 km. Ilgiausia upė – Mahavelis (apie 322 km).
Plotas. 65600 kv. kilometrų.
Klimatas. Klimatas šiaurėje ir rytuose – musoninis subekvatorinis, pietuose ir vakaruose – jūrinis ekvatorinis. Pats karščiausias metu laikas – kovo ir balandžio mėn., kuomet temperatūra siekia net iki 38ºC. Nuo lapkričio iki sausio mėn. būna vėsiau, temperatūra iki 30º C. Vidutinė metinė temperatūra lygumose - 26-30ºC, kalnuose - 15-20ºC. Vandens temperatūra nebūna žemesnė nei 25ºC, jūros vanduo visuomet švarus, neskaitant trumpo musoninio lietaus periodo, kuris trunka apie 10 dienų (gegužės pabaiga – birželio pradžia).
Sostinė. Kolombas.
Miestai. Dehivala-Mount Lavinija, Moratuva, Džafna, Kandis, Trinkomalis, Galė.
Valiuta. Šri Lankos rupija (LKR), kurioje yra 100 centų. Apyvartoje sekančio nominalo banknotai: 10, 20, 50, 100, 500, 1000.
Gyventojai. Šalyje gyvena apie 18 milijonų gyventojų. Apie 74 % gyventojų sudaro sinhalai, 18 % - tamilai, 7% - maurai, 1 % - kiti.
Kalbos. Valstybinė kalba – sinhalų. Ja kalba apie 74 % šalies gyventojų. Anglų kalba vartojama vyriausybinėse įstaigose, ja kalba apie 10 % gyventojų.
Vizos. Turistams, kurie Šri Lankoje nesiruošia prabūti ilgiau kaip 30 parų, viza nereikalinga.
Laikas. Skiriasi nuo Lietuvos + 4.00 val. Nuo kovo pabaigos iki rugsėjo pabaigos įvedamas vasaros laikas.
Transportas. Pagrindinė transporto rūšis yra automobilių transportas. Saloje yra apie 76 tūkstančiai kilometrų kelių, iš jų apie 28 tūkst. su bitumine danga. Kelių eismas – kairės pusės. Geležinkelio kelių yra apie 2 tūkst. km. Saloje yra 13 veikiančių oro uostų.
Sveikata. Vykstant į Šri Lanką specialių skiepų nereikia. Tai epidemiologiškai švari šalis. Galima gerti tik virintą vandenį, kuris yra kieviename kambaryje termose, arba gėrimus gamykliniame įpakavime. Rekomenduojama pasiimti su savimi vaistų nuo virškinimo trakto sutrikimo – Festal arba aktyvuotos anglies tablečių.
Istorija.
Šalies istorija skaičiuojama nuo V a. pr. Kr., kuomet išeiviai iš Indijos atsikėlė į salą. Vėliau susikūrė Sinhalų valstybė. Iki mūsų laikų išliko senovės miestų, gigantiškų vandens saugyklų, tvirtovių ir rūmų griuvėsiai, kurie patvirtina apie aukšto lygio civilizacijos egzistavimą saloje. Rašytinė Šri Lankos istorija siejama su budizmo, kuris iki šių dienų išliko savo pirmykštėje formoje, atsiradimu daugiau kaip prieš 2000 metų.
Šalis ilgą laiką buvo kolonija. Ją įvairiais laiko tarpais valdė Portugalija, Olandija, Anglija. Todėl daug būdingų šioms tautoms bruožų atsispindi šalies kultūroje, tradicijose, ekonomikoje, architektūroje. Portugalai pastatė daug katalikiškų bažnyčių, tvirtovių, vietinius gyventojus pavadino tokiomis populiariomis Portugalijoje pavardėmis kaip Fernando, Pereira ir kt. Olandai pastatė vandentekį, nusausino žemumas. Anglai pasodino arbatos plantacijas, nutiesė geležinkelį, pastatė ligonines ir mokyklas.
1948 m. Didžioji Britanija suteikė Ceilonui nepriklausomybę.
