Geografinė padėtis. Prancūzija – šalis Europos pietvakariuose. Pietuose ribojasi su Ispanija, šiaurėje su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu, Šveicarija, Monaku, Andora, o rytuose – su Italija. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu. Didžiąją dalį kraštovaizdžio sudaro lygumos su įsiterpiančiomis kalvomis šiaurėje ir vakaruose. Likusi dalis kalnuota - stambiausi kalnų masyvai yra Pirėnai pietvakariuose, Centrinis masyvas ir Alpės pietryčiuose. Aukščiausia Prancūzijos ir Alpių viršūnė – Monblanas (4808 m). Žemiausia vieta Prancūzijoje – jūros lygio. Pietinėje šalies dalyje didelį plotą apima Centrinis masyvas.
Plotas. 547 030 kv. kilometrų.
Klimatas. Visos be išimties Vakarų žemumos, t.y. beveik pusė Prancūzijos teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis - drėgnas ir vidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas. Bretanėje vidutinė liepos temperatūra apie 17°C, o sausio - +7°C. Todėl daržovės ir daugelis gėlių visus metus auginamos atvirame grunte. Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuo žvarbių orų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios, sausio vidutinė temperatūra +8°C, o vasaros karštos ir sausos – vidutinė liepos temperatūra +23°C. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų dienų. Kaip jau minėta, toks sveikiausio ir poilsiui tinkamo subtropinio klimato tipas ir kituose žemynuose vadinamas Viduržemio pajūrio klimatu. Centriniame Masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia stiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vidutinė temperatūra 1–3°C, bet aukščiau kalnuose atšąla iki - 20°C. Šilčiausią vasaros mėnesį priekalnėse šiaurėje būna 16–18°C, o pietuose – iki 24°C.
Sostinė. Paryžius.
Politinė sistema. Prancūzijos RespublikaĮstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinė Asamblėja, kurioje dirba penkerių metų kadencijai išrinkti deputatai. Dalis įstatymų leidžiamosios valdžios priklauso Senatui. Administracinis suskirstymas. Prancūzija suskirstyta į 22 žemyninės Prancūzijos regionus ir 4 užjūrio regionus; regionus sudaro 100 departamentų. Taip pat yra kolektyvinės teritorijos (collectivités territoriales) bei Pietų ir Antarktikos teritorijos.
Gyventojai. Pagal gyventojų skaičių Prancūzija užima trečiąją vietą Europoje po Rusijos bei Vokietijos. Prancūzijoje gyvena apie 63 mln. gyventojų.
Valiuta. Prancūzijos piniginis vienetas – euras.
Kalba. Valstybinė Prancūzijos kalba yra prancūzų.
Religija. Katalikai sudaro apie 80 %, musulmonai 5–10 %, protestantai 2 %, judėjai – 1 % gyventojų.
Laikas. Laiko juosta UTC + 1. Vasaros laikas UTC + 2.
