Indonezija

Apie šalį

  
 
Geografinė padėtis. Indonezija – salų valstybė Azijos pietryčiuose. Ribojasi su Malaizija Borneo saloje, Papua Naująja Gvinėja Naujosios Gvinėjos saloje bei Rytų Timoru Timoro saloje. Didžiausios salos – Borneo, Java, Sumatra, Sulavesis. 

Plotas. 1 919 440 kv. kilometrų.

Klimatas. Klimatas – subekvatorinis ir ekvatorinis; jūrinis. Temperatūros lygumose metų eigoje svyruoja apie 25-27 °C, kalnuose – vėsiau. Metinis kritulių kiekis 2000-4000 mm (beveik visoje šalyje lyja ištisus metus, tik pietuose buna neilgas sausasis sezonas).

Sostinė. Džakarta.

Politinė sistema. Indonezija – respublika, šalyje galioja 1945 m. konstitucija.Aukščiausias valstybės valdžios organas yra Liaudies konsultacinis kongresas. Į jį įeina visi parlamento nariai, administracinių rajonų ir visuomenės sluoksnių atstovai. LKK nustato valstybės politikos kryptį, penkerių metų kadencijai renka prezidentą, kuris yra ir vyriausybės vadovas. Įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas – Liaudies atstovų taryba. Parlamento priimti įstatymai neįsigalioja, kol jų netvirtina prezidentas.
 
Administracinis suskirstymas. Indonezija suskirstyta į 30 provincijų, taip pat yra dvi specialiosios teritorijos – Ačehas ir Džokjakarta, ir viena sostinės miesto teritorija – Džakarta.

Gyventojai. Indonezijoje gyvena apie 246 mln. gyventojų.

Kalba. Valstybinė Indonezijos kalba yra indoneziečių.

Religija. 87 proc. tikinčiųjų – musulmonai sunitai. Indonezija yra didžiausia pasaulyje musulmoniška šalis pagal musulmonų gyventojų skaičių. Šalyje yra krikščionių (katalikų – 3 proc. ir protestantų – 6 proc.), induistų 2 proc. (daugiausia – Balio saloje), budistų 1 proc., konfucianistų.
 
Valiuta. Indonezijos rupija – oficialus Indonezijos piniginis vienetas. Indoneziečiai rupiją dar vadina Perak.

Laikas. Laiko juosta nuo UTC +7 iki UTC +9. Vasaros laikas neįvedamas.

Kultūra. Indonezijos menui turėjo įtakos keletas kultūrų. Pvz., garsūs Javos ir Balio šokiai susiję su induistine kultūra ir mitologija. Gerai žinomi ir Javos bei Balio lėlių šešėlių teatrų pasirodymai, kuriuose vaizduojami mitologiniai įvykiai. Daugelis salų žinomos savo specifiniais batik ir ikat technologijų drabužiais.
Indonezija kultūriškai yra daugialypė ir joje gimė daug muzikos formų, labiausiai iš jų žinoma Javos, Sumatros ir Balio muzika. Garsiausia yra centrinės bei rytų Javos ir Balio gamelan ansamblių grojama tradicinė muzika. Labai populiarus yra modernus muzikos stilius Dangdut bei susijęs šokio stilius. Dangdut toks populiarus, kad naudojamas daugelyje politinių kampanijų, siekiant patraukti didesnės audiencijos dėmesį.
Žymiausias šiuolaikinis Indonezijos rašytojas yra Pramoedya Ananta Toer, Magsaysay premijos laureatas ir vienas iš kandidatų į Nobelio premiją literatūros srityje. Kitas žymus autorius – „45 kartos“ autorių grupės, kurios nariai aktyviai dalyvavo Indonezijos nepriklausomybės judėjime, narys poetas Chairil Anwar.
Vizos. Lietuvos Respublikos piliečiams reikalinga viza vykstant į Indoneziją.

 

Balio sala

Geografija. Balis – Indonezijos sala, provincija, tarp Javos ir Lomboko salos, priklausanti Mažosioms Sundos saloms. Salos ilgis 153 km, plotis 112 km, ji tėra tik 3,2 km nutolusi nuo Javos salos. Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m, paskutinį kartą aktyvus 1963). Prieš 30 000 metų Baturo ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių žmonijos istorijoje. Salas supa koraliniai rifai.
 
Administracinis centras. Denpasaras.
 
Gyventojai. Saloje gyvena maždaug 3,1 mln. gyventojų.
 
Religija. Induistai – 93% , musulmonai – 5,2% , krikščionys – 1,2% , protestantai – 0,7% , Romos katalikai – 0,5% , budistai – 0,6% .
 
Istorija. 1597 m. salą užkariavo olandai. Antrojo pasaulinio karo metu salą trumpam okupavo japonai, po to – vėl olandai. 1946 buvo numalšintas sukilimas prieš olandus. 1950 m. Balis įėjo į Indonezijos sudėtį.
 
 

Denpasar

 
 
 

Kelionės ir kainos

Pavadinimas Trukmė Data Kaina  

Atgal